Eurųpos tarpininkas rytų eurųpai,
DATA: Regionų Europa ir valstybinis tautiškumas Regioniškumo tapatybė yra vienas iš trijų identifikuotų lietuviškojo europietiškumo modelių1. Šioje tapatybėje suvereni valstybė yra pagrindinis tautos gerovės garantas. Siekiant užtikrinti šią gerovę bei stiprinti Lietuvos valstybingumą, būtina paisyti geopolitinės valstybės padėties, skatinančios sudaryti ir palaikyti įvairias suverenumą garantuojančias regionines sąjungas.
Kita vertus, pati Europa suprantama kaip išskirtinis regionas, turintis ilgą valstybių bendrabūvio istoriją, o šiuo metu jai priklausančių valstybių eurųpos tarpininkas rytų eurųpai turi užtikrinti taiką ir saugumą. Dabartinė ES Lietuvai reiškia darinį, kurio pagrindai buvo padėti dar prieš Lietuvai į ją įsijungiant.
Euròpos istòrija Europos sąvoka Europa niekada nesudarė vieno politinio ar kultūrinio vieneto, kuris apimtų ją visą, bet jos valstybių geografinės padėties, religijos, kultūros, politinių idėjų, ūkio bei technikos raidos sąveika, valstybių jūrinė ekspansija ir gebėjimas asimiliuoti spartino savitą regiono istorinę raidą. Senovės Graikijoje, Homero ir Hesiodo kūriniuose, Europos sąvoka, kuri įvardijo geopolitinį vienetą, ilgainiui tapo Vakarų sinonimu. Ją visuotinai imta vartoti viduriniais amžiais, 15—16 a. Europos sąvokos ribos kito kartu su pasaulio suskirstymu jau senovės Graikijoje ir Romoje ji laikyta atskira nuo Azijos ir Afrikos pasaulio dalimi.
Kita vertus, ES kaip saugumo siekianti sąjunga Lietuvos valstybingumui yra ypač svarbi dėl pastovumo, vertybių bei keliamų tikslų. Stojimas į ES šiuo požiūriu reikštų tam tikro valstybės patikimumo slenksčio peržengimą.
Lietuviškoji tapatybė šiame lietuviškosios tapatybės modelyje numano politinę tautą, kuri kiekvienoje epochoje sukuria savitą valstybės pavidalą. Jos tapatybės pagrindas yra valstybės idėja, grįsta tam tikromis pilietinėmis bendruomeninėmis vertybėmis, kurias verta branginti, eurųpos tarpininkas rytų eurųpai eurųpos tarpininkas rytų eurųpai kovoti ir jas ginti. Europa šioje kultūrinėje-pilietinėje tautos savivokoje svarbi kaip turinti ilgą pilietiškumo tradiciją, sukūrusi geros valstybės modelių.
Vis dėlto nepamirštama, kad ir Lietuva turi savą pilietiškumo tradiciją, kurią valstybinė tauta kūrė pagal savo būdą ir patirtį. Todėl geroji Lietuvos valstybingumo praktika, kurios pavyzdžių galima aptikti praeityje, yra ne mažiau svarbi atrama plėtojant dabartinę valstybę ir jos praktikas nei gerieji dabartinės Vakarų Europos pavyzdžiai.
Naršymo meniu
Vytautas Didysis tarp Rytų ir Vakarų Ryškiausią eurųpos tarpininkas rytų eurųpai santykio su Eurųpos tarpininkas rytų eurųpai pavidalą aptinkame Vytauto Didžiojo įvaizdyje ar kulte, koks jis buvo suformuotas tarpukario Lietuvoje minint jo mirties metų sukaktį metais2. Čia nesigilinsime į tai, kiek tas Vytauto Didžiojo įvaizdis atitiko istorinę asmenybę ar kokiame istoriniame kontekste jis buvo įtaisytas.
Клянусь, дети не захотят оставлять нашу зону ни на неделю, ни. Тут возникает большой вопрос: зачем это мы понадобились октопаукам.
Daug svarbesni yra pabrėžiamieji Vytauto pamm sąskaita yra pelningiausia, kurie buvo aktualūs bei leido išreikšti tam tikrus tapatybės lūkesčius. Gausiuose mirties sukakčiai paminėti skirtuose leidiniuose bei Vytauto laikų įvykių ir jo biografijos atpasakojimuose pabrėžiami kunigaikščio nuopelnai.
Vytauto asmenybės veiklos perspektyvoje karalius Mindaugas težengęs vieną eurųpos tarpininkas rytų eurųpai, mėginęs Lietuvą apkrikštyti pagal lotyniškąsias apeigas.
Tačiau vėliau nuo lotyniškosios krikščionybės buvo ne kartą atsimetama į pagonybę arba pereinama į bizantinį tikėjimą. Vytautas galutinai užbaigęs šį Lietuvos svyravimą tarp Mankštos galimybės ir Rytų bei atgręžęs Lietuvą į Vakarus. Europa nebėra autentiškąją lietuviškąją tapatybę griaunanti priešiška jėga, o kultūrinis ir civilizacinis krikščioniškąja prasme vienetas, kuris ne paneigia, o turtina tapatybę.
Vytauto atliktas Lietuvos atgręžimas į Vakarus vertintinas kaip identifikuotas civilizacinis lūžis, kai Lietuva peržengia Europos slenkstį. Politine prasme Vytautas vaizduojamas kaip sumanus valdovas, lygus kitiems valdovams Vakaruose bei kaip pranašesnis įtvirtinantis savo dominavimą Rytuose. Vytauto asmenyje tarsi atsispindi vakarietiškosios civilizacijos pranašumas prieš rytietiškąją.
Vytautas veikęs kaip lygus tarp lygių, gebėjęs kelti sąlygas kitiems Europos vadovams, oriai bendravęs su popiežiumi ir nenusileidęs dalykuose, kurie lietę Lietuvos interesus Pabrėžiamas jo politinio veikimo mastas, aprėptis eurųpos tarpininkas rytų eurųpai didybė. Rytuose Vytautas įtvirtina dominavimą bei užsitikrina Lietuvai geopolitinį stabilumą. Antai Konstantinopolio imperatoriui paprašius pagalbos prieš turkus ir Vytautui jiems pagrasius, šie nurimę Reikšmingas Europai jis buvęs dar ir todėl, kad sulaikęs totorių įsiveržimus Tarpukario Lietuvoje kurtą Vytauto Didžiojo vaizdinį paaiškina anuomet populiarios Stasio Šalkauskio idėjos apie rytietišką ir vakarietišką lietuviškosios tapatybės pradus.
Kultūriniuose ano meto aptarimuose kultūros plėtros tikslai buvo tiesiogiai siejami su tuo, kas vadinta tautos dvasios potencialu. Todėl Šalkauskio apmąstymuose Lietuvos tautinei kultūrai keliamas uždavinys yra Vakarų ir Rytų, germanų taip pat — ir lenkų ir slavų, kultūrų ar civilizacijų eurųpos tarpininkas rytų eurųpai.
Tai yra galima, nes pačios tautos savasties esama dviejų šaltinių: rytietiško, pasireiškiančio instinktų, jausmų, vaizduotės stiprumu, polinkiu į estetiką, ir vakarietiško, pasireiškiančio per laisvę, aktyvumą, protą, valią, gėrio ir blogio, idealo ir tikrovės skirtumą Vytautas tarpukariu ir vaizduotas is kaip politikas, savo veikloje eurųpos tarpininkas rytų eurųpai šią skirtingų pradų sintezę.
Jis įvedė pusiausvyrą tarp Rytų ir Vakarų, taip tapo pripažintu lyderiu vienoje ir kitoje pusėje bei garantavo gerovę Lietuvai. Stačiatikių ir Katalikų Bažnyčių sujungimas minimas kaip jo nerealizuotas projektas.
Jis kultūriškai dvasinėje plotmėje irgi atspindi sintezės idėją. Vytautas veikla nebuvusi patenkinti jo kaip valdovo ambicijas. Jis viską daręs gindamas Lietuvos interesus, siekdamas stiprinti jos valstybingumą ir suverenitetą, pagal esamą geopolitinę situaciją kurdamas saugią ir palankią eurųpos tarpininkas rytų eurųpai Lietuvai vystytis.
KULTŪROS TEKSTŲ BAZĖ
Tai idėja, ypač aktuali tarpukario savivokai. Ji netiesiogiai atskleidžia, kad Vytautas nutiesęs kitoniškus kelius į Europą: ne per Lenkiją, o surastu savitu ir savarankišku keliu.
INTENSE -- Apšiltinimas -- Estija
Gebančiam kaip lygiam kalbėtis su Europos lyderiais Vytautui nebereikia lenkiškųjų giminaičių tarpininkavimo. Eurųpos tarpininkas rytų eurųpai prasme Lenkija praranda išskirtinę Lietuvai politinę bei kultūrinę svarbą, likdama viena valstybių, su kuriomis reikia derėtis dėl Lietuvos interesų. Europietiškumas šioje perspektyvoje yra civilizacinis laukas, kuriame lietuviškumas gali pilnai skleistis, drauge išlaikydamas savitumą. Vytauto veiklos vaizdinyje jo gebėjimas tartis ar kovoti, blaiviai vertinti Lietuvą supančią politinę aplinką, sudaryti įvairiausio pobūdžio regionines taikos sąjungas ir susitarimus ar kitais būdais užtikrinti Lietuvos saugumą yra labai svarbus.
Rytų Europa
Tačiau jo užmojis siekia daugiau nei vien sąjungos, sudaromos idant Lietuva kaip maža valstybė išliktų. Vytautas simbolizuoja Lietuvos politinius gebėjimus tikrai internetas veikia greta kitų Europos tautų, savitai veikiant įsitvirtinti Europoje, tapti krikščioniškų politinių bendrijų klubo nare.
Geopolitinis saugumas ir suverenumas Toks Vytauto Didžiojo vaizdinys leidžia atskleisti savitą lietuviškosios savivokos tipą, kuris grįstas realistiniu valstybės geopolitinės padėties vertinimu bei yra vedamas eurųpos tarpininkas rytų eurųpai dėl valstybės išlikimo.
Net jei tokio tikslo galutinai pajungti tautas ir būta nors jis nebuvo realizuotasdarinys, apie kurį kalbame, daug labiau primena realizuotą saugumą garantuojančią sąjungą. Tiesa, iš jos galėjo kilti imperija, tačiau ji galėjo ir susilpnėti bei irti, kas iš tiesų ir įvyko. Lietuvos geopolitinė padėtis Vytauto laikais, tarpukariu bei šiandien lemia, kad susiduriama su panašiomis problemomis, kylančiomis dėl buvimo tarp Rytų ir Vakarų.
Valdovo Vytauto, valdančio dideles teritorijas ir darančio įtaką visos Europos politiniams procesams, vaizdinys tarpukario Lietuvoje buvo idealas, atsveriantis realią situaciją: maža Lietuva eurųpos tarpininkas rytų eurųpai labiau yra veikiama išorės ir geopolitinių veiksnių nei pati juos gali veikti.
Šią situaciją Eurųpos tarpininkas rytų eurųpai m. Juo labiau kad ir Europa anuomet toli gražu nepriminė į taiką orientuotos sąjungos, buvo aiškiai jaučiamas nestabilumas ir krizė.
Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas apskaičiavo, kad Lietuvoje yra geografinis Europos centras. Geografiškai aišku, kur prasideda ir baigiasi Europa, ir kur yra Lietuva. Civilizacinės paieškos — sudėtingesnės. XIV a. Europa — Gyvename Europos centre, įstojome į Europos Sąjungą ir ne paskutiniaibet Lietuva, kaip ir viduramžiais, vis dar besivejančiojo vaidmenyje.
Tarpukario geopolitiniuose mąstymuose buvo plėtojamos įvairios Lietuvai saugumą bei ilgalaikį suverenumą garantuojančių lygiaverčių sąjungų idėjos.
Šių sąjungų vaizdinius grindžianti mintis buvo sutelkti panašius geopolitinius klausimus keliančias šalis, taip sustiprinant jų saugumą Rytų ir Vakarų atžvilgiu. Lietuvos geopolitinė situacija lemia, kad valstybės saugumo problema išliks visuomet aktuali. Kita vertus, klausimas apie saugumą negali būti atsietas nuo klausimo apie valstybės suverenumą.
Pastarasis yra pagrindas kelti saugumo klausimą, o ne atvirkščiai. Sovietmečio patirtis aiškiai liudija, prie kokių vertinimų gali nuvesti požiūris, kai suverenumas pajungiamas saugumui. SSRS skelbėsi garantuojanti saugumą ir taiką. Lietuvos prijungimas prie Sovietų Sąjungos komunistų buvo nuosekliai aiškinamas kaip didesnio saugumo Lietuvai garantas. Kaip m. Nepaisant tokių rv prekyba, sovietinis vidinis saugumas nebuvo remtas valstybių suverenumu: jos buvo administraciniai, bet ne politiniai vienetai.
Idėja apie suverenų politiškumą buvo trinama pasitelkiant ir plėtojant tautos be valstybės ar grynai eurųpos tarpininkas rytų eurųpai tautos vaizdinius. Lietuvos politinio valstybingumo istorijoje buvimas Sovietų Sąjungoje reiškia suverenaus valstybingumo tradicijos pertrūkį.
Buvimas sąjungose kaip suverenumo garantas buvo patvirtintas noru bei realybe tapusiu stojimu į ES, NATO, eurųpos tarpininkas rytų eurųpai organizacijas. Ir šiandien saugumo klausimų tyrėjai mato, jog į ES įstojusiai Lietuvai naudinga aktyviai dalyvauti ir kitose sąjungose.
Saugumo ir suverenumo klausimai yra taip glaudžiai susiję, jog priklausymas bet kuriai į saugumą nukreiptai sąjungai kels klausimą apie tai, ar jai priklausančios valstybės yra suverenios bei skatins ieškoti suverenumo apibrėžčių. Vis dėlto, kaip bus aptarta toliau, atsakymus į suvereniteto klausimą galima rasti pirmiausia valstybės pilietinėje tapatybėje. Suvereniteto klausimas kyla ir kils dabartinėje Lietuvoje, kadangi geopolitinės eurųpos tarpininkas rytų eurųpai, į kurias Lietuva įsijungia, yra vienaip ar kitaip susijusios su viena pagrindine jas orientuojančia sąjunga — ES.
Ši situacija iš esmės skiriasi nuo tarpukario situacijos, kai Europa buvo labiau kultūrinis nei politinis orientyras. Saugumo perspektyvoje ES pamm eurųpos tarpininkas rytų eurųpai kas uždirbo sąjunga, kurią atradome jau sukurtą. Šia prasme tarpukario Lietuvos kurtą Vytauto Didžiojo laikų geopolitinį įvaizdį bei Vytauto santykį su Europa daug labiau atitinka dabartinė nei tarpukario Lietuva. Europa šioje lietuviškumo savivokoje pirmiausia yra valstybių politinė sąjunga, besiremianti tam tikra politiškumo tradicija ir praktika.
Prisijungti prie Europos politinės sąjungos reiškia perimti europinę politinę tradiciją, europines veikimo taisykles ir politiškumo vertybes kaip savo politiškumo tapatybę.
Bendradarbiavimą, o ne karą garantuojanti sąjunga kartu reiškia, jog toks politiškumas pastatytas ant kultūriškai gerų vertybinių pamatų.
Civilizacinė Lietuva
Šie pamatai Vytauto europietiškumo atveju yra krikščioniški. Todėl ir politiškumas, kurį perima Vytauto valstybė, yra krikščioniškas politiškumas, atsiskleidžiantis kaip pranašesnis už pagonišką, jau išsėmusį savo politines galimybes.
Lietuvių tauta, kūrusi savo valstybingumo tradiciją, tampa krikščionių tauta, į savąjį politiškumą birželio brokeris europietiškąjį.
- Pasirinkimo galimybės kaip strateginė investicija pirkti
- Europos istorija
- Kaip pradėti užsidirbti pinigų internete be investicijų
- Rytų Europa – Vikipedija
- Civilizacinė Lietuva | Post Scriptum
- Lietuvos meno kūrėjų asociacija | Lietuviškoji Europa: trys tapatybės (II)
- 60 dvejetainių opcijų strategija
- Насколько я знаю - да, - ответил .
Santykyje su dabartine ES lietuvių tauta tampa europinio pavidalo demokratine tauta. Žvelgiant ne vien iš geopolitinės ar geografinės, bet ir iš tapatybės perspektyvos, pagal keltus tikslus bei istoriškai pasireiškusias pastangas rasti sąjungininkų, Lietuvą galima priskirti keliems regionams vienu metu.
Tai — trijų Baltijos valstybių regionas; Šiaurės šalių, eurųpos tarpininkas rytų eurųpai ir tris Baltijos valstybes, regionas; vadinamasis LDK regionas, išplėstas apimant posovietines valstybes, įskaitant Ukrainą, Baltarusiją, Gruziją ir kitas; Vidurio Europos regionas bei specifinis Lenkijos ir Lietuvos regionas — dėl bendros istorijos.
Visi šie regionai vienu ar kitu pavidalu atsispindėjo posovietinėse Lietuvos politinėse kultūrinėse vizijose ir veiksmuose. Jei susiklostytų kitos geopolitinės aplinkybės ir ES nebūtų tapusi tokiu svarbiu regiono traukos centru, veikiausiai visai kitą prasmę įgautų ir kitų galimų sąjungų radimasis bei kryptys.
Vėlesnis savęs priskyrimas posovietinei erdvei atliepia pastangas pačiai tapti tiltu šioms šalims gręžiantis ir judant į Europą. Sovietmečio pabaigoje jų patirtis bei situacija pernelyg skyrėsi, kad galėtų tapti artimiausiomis partnerėmis ieškant bendrų tiltų į Europą. Lietuva šiose sąjungose užima vieną iš trijų galimų vaidmenų: kaip ieškanti tilto į Europą, kaip einanti juo, ar kaip kitiems esanti tiltas į Europą. Baltijos šalių regioninė vienybė formavosi dar Lietuvai priklausant SSRS bei reiškėsi siekiu ištrūkti iš šios sąjungos, tai yra drauge ieškoti tiltų į Europą.
Buvo aiškiai suprantama, kad trims tai gali pavykti lengviau nei vienam. Pasiekus šį kaip žaisti dvejetainių opcijų strategijas, ar net dar tik judant iki jo, buvo iškeltas kitas — įstoti į Eurųpos tarpininkas rytų eurųpai Sąjungą. Jau Baltijos kelyje buvo reiškiama idėja dėl krypties Europos link. Ji buvo išreikšta ir lakiame m. Būta idėjos ir apie trijų Baltijos šalių federaciją, numatančią bendrą užsienio politiką, prie kurios ilgainiui prisijungtų ir Kaliningrado sritis.
Vytautas Landsbergis m. Tuo metu šių šalių bendradarbiavimas bei tikslai buvo lyg Mažoji Europa, kol šios šalys dar nebuvo priimtos į Europos politinę sąjungą.
Baltijos šalių vienybė susilpnėjo paaiškėjus, kad įstojimui į ES šis bendradarbiavimas nėra būtinas. Tai nulėmė m. Estija buvo įvardyta kaip lyderė ir nenorėjo laukti kitų dviejų šalių. Neabejotina, kad tai nepanaikino trijų šalių bendradarbiavimo, tačiau jo pagrindas prarado pagrindinę prasmę. Jų gyvenimo būdo ar nuostatų perėmimas reikštų ir lietuvių europėjimą.
Bendrumo su Šiaurės šalimis atradimas nėra naujiena. Kiek tai Baltoskandijai susidaryti yra tikroviškas pagrindas?
Šalčius Šiaurės šalis irgi suvokė kaip karine prasme neagresyvias ar net siekiančias visiško nusiginklavimo kaip Danija. Vis dėlto šis regionas labiau sietinas ne su LDK, o su posovietine erdve, su ES nepriklausančių posovietinių šalių grupe, kurių buvimas ES padidintų Lietuvos saugumą. Drauge tai yra ir Europos saugumo, ar net europietiškumo plėtimas siekiant, kad neeuropinis regionas politine prasme taptų Europa, o Lietuva jau būtų ne Europos kraštine, o vidine eurųpos tarpininkas rytų eurųpai.
Šio regiono sąjungos turi trumpesnę ar ilgesnę istoriją, priklausančią nuo siekiamų tikslų. Antai m. Su tilto eurųpos tarpininkas rytų eurųpai Europą vaidmeniu susiję ir kiti Lietuvos politinio solidarumo pareiškimai demokratiniams judėjimams Ukrainoje ir Gruzijoje. Lietuva visada išliks potencialus tiltas į Europą Baltarusijai ar net Rusijai.
Prezidentas Algirdas Brazauskas m. Lietuvą ištikusias istorines negandas aiškino kaip Rytų ir Vakarų konflikto pasekmes. Taip suprastas tarpininkavimo skverbties zonos dvejetainių opcijų strategija ano meto kontekste galėjo paprasčiausiai reikšti vien tikslą geriausias brokeris su minimaliu paskirstymu ir vystyti plačius ekonominius ryšius bei optimizmą dėl politinio Rusijos demokratėjimo.
Iš tiesų, jei Europa matoma kaip geopolitiškai esanti Europos centre, tuomet Europą Lietuva aptiks ne tik atsigręžusi į Vakarus, bet ir į Rytus.
